Beveik du trečdaliai lietuvių mano, kad pirmą būstą įsigyti realu tik po 30-ies

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad vidutiniam žmogui pirmąjį būstą realu įsigyti sulaukus bent 31 metų. „Luminor“ užsakymu atliktoje apklausoje dažniausiai minėtas amžius – 31–35 metai. Tačiau atsakymai rodo respondentų lūkesčius, o ne tikrąjį būsto pirkėjų amžių ar galimybes: apklausos metodika ir dalyvių skaičius pateiktame pranešime nenurodyti.

Kokio amžiaus pirmą būstą laiko pasiekiamu?

Apklausos duomenimis, 40,9 proc. gyventojų mano, kad pirmąjį būstą realu įsigyti 31–35 metų. Dar 22,3 proc. šį tikslą sieja su laikotarpiu po 35-ojo gimtadienio, o 31 proc. mano, kad būstą galima įsigyti iki trisdešimties. Šios dalys apibūdina apklaustųjų nuomonę, todėl jų negalima laikyti statistika apie tai, kada Lietuvos gyventojai iš tiesų perka pirmąjį būstą.

Jaunesni respondentai vertino optimistiškiau: tarp 18–29 metų apklaustųjų 42,6 proc. manė, kad pirmą būstą įsigyti įmanoma iki 30-ies. Tarp 50–60 metų respondentų taip atsakė 24,5 proc. Šis skirtumas parodo skirtingus lūkesčius amžiaus grupėse, bet pats savaime nepaaiškina, kodėl jie skiriasi.

„Luminor“ finansavimo srities vadovė Laura Žukovė teigia, kad trisdešimtmetis dažnai siejamas su didesne darbo patirtimi, pajamomis ir santaupomis. Vis dėlto, anot jos, svarbiausia ne amžius, o pasirengimas ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui.

Pradinis įnašas ir mėnesio įmoka

Pradinio įnašo sukaupimas gali užtrukti, ypač kai kartu mokama nuoma ir dengiamos kasdienės išlaidos. Apklausoje 44,6 proc. su tėvais ar giminaičiais gyvenančių jaunuolių nepakankamas pajamas nurodė kaip pagrindinę kliūtį pradėti gyventi savarankiškai; beveik trečdalis įvardijo lėšų pradiniam įnašui trūkumą. Pateiktame pranešime nenurodyta, kiek žmonių atsakė į šį klausimą.

Pranešime taip pat rašoma, kad nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai daliai pirmą būsto paskolą imančių gyventojų gali sumažinti minimalų pradinį įnašą nuo 15 iki 10 proc. Turi būti tenkinami nustatyti kriterijai, o konkretų įnašą bankas vertina individualiai.

Pateiktas pavyzdys leidžia pamatyti, ką šis procentinis pokytis reikštų nurodytomis sąlygomis: jei būstas kainuoja 180 tūkst. eurų ir jo nustatyta vertė sutampa su pirkimo kaina, 15 proc. įnašas būtų 27 tūkst. eurų, o 10 proc. – 18 tūkst. eurų. Skirtumas – 9 tūkst. eurų. Tai pavyzdys, o ne visiems pirkėjams garantuota įnašo suma.

Kuo mažesnis įnašas, tuo didesnę pirkimo sumos dalį gali tekti finansuoti paskola, todėl gali padidėti mėnesio įmoka. Tinkamas įnašas ir paskolos galimybės priklauso nuo individualios situacijos. Vien sukauptos sumos nepakanka vertinimui – svarbu ir tai, kokią įmoką žmogus gali mokėti kiekvieną mėnesį.

Kaip pasiruošti būsto pirkimui?

Pirmas praktiškas žingsnis – susidaryti pajamų, kasdienių išlaidų ir turimų finansinių įsipareigojimų vaizdą. Tuomet lengviau įvertinti, kiek galima reguliariai atsidėti ir kokia paskolos įmoka būtų priimtina. Žukovė siūlo nusistatyti taupymo tikslą, reguliariai pervesti santaupas į atskirą sąskaitą ir, padidėjus pajamoms, dalį jų skirti būsto fondui.

Galimybes gali keisti ir būsto pasirinkimas: mažesnis butas arba būstas toliau nuo miesto centro gali kainuoti mažiau, todėl reikėtų sukaupti mažesnį pradinį įnašą. Prieš aktyvias paieškas galima pasikonsultuoti su banko specialistais dėl preliminarios paskolos sumos ir reikalingo įnašo. Planuojant biudžetą verta numatyti ir turto vertinimo, notaro, įrengimo ar remonto išlaidas.

Apklausos atsakymai nėra asmeninė finansinė prognozė. Pirkmise kiemas priklauso nuo individualių pajamų, santaupų ir įsipareigojimų, o pranešime minimas mažesnis pradinis įnašas taikomas tik kriterijus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams. Todėl sprendimą verta grįsti savo mokumo vertinimu, o ne amžiaus riba.

Šaltinis: ELTA