Kriptovaliutų Mokesčiai Lietuvoje: VMI Gairės ir Deklaravimas

Pastaraisiais metais kriptovaliutos iš decentralizuotos nišos virto reikšmingu finansų rinkos segmentu, pritraukiančiu vis daugiau investuotojų ir entuziastų Lietuvoje. Tačiau augant populiarumui, neišvengiamai kyla ir apmokestinimo klausimai. Daugelis, įsitraukusių į skaitmeninio turto pasaulį, susiduria su neaiškumais dėl to, kaip tinkamai deklaruoti ir sumokėti mokesčius už sandorius su kriptovaliutomis. Būtent dėl šios priežasties tampa gyvybiškai svarbu suprasti kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) gaires.

Šis išsamus gidas yra skirtas paaiškinti sudėtingą kriptovaliutų apmokestinimas Lietuvoje. Remdamiesi VMI išaiškinimais ir galiojančiais teisės aktais, mes nagrinėsime, kokiais atvejais atsiranda mokestinė prievolė, kaip apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas, kokias deklaracijas reikia pildyti ir kokie niuansai slypi už dažniausiai pasitaikančių operacijų su kriptovaliutomis. Mūsų tikslas – suteikti jums aiškią ir praktišką informaciją, kuri padėtų išvengti klaidų ir užtikrinti atitiktį mokesčių įstatymams. Suprasdami VMI reikalavimus ir savo, kaip investuotojo ar prekybininko, pareigas, galėsite ramiai ir atsakingai valdyti savo skaitmeninį turtą.

Turinys

Kriptovaliutų Apmokestinimo Principai Lietuvoje: VMI Požiūris

Lietuvos mokesčių teisėje kriptovaliutos nėra apibrėžiamos kaip pinigai ar finansinės priemonės tradicine prasme. VMI nuosekliai laikosi pozicijos, kad kriptovaliutos yra laikomos turtu. Šis požiūris lemia ir jų apmokestinimo principus – pajamos, gautos iš kriptovaliutų pardavimo ar keitimo, apmokestinamos kaip pajamos iš turto pardavimo, o verslo veiklos atveju – kaip individualios veiklos pajamos.

Pagrindinis principas yra tas, kad mokestinė prievolė atsiranda, kai įvyksta „apmokestinamasis įvykis“ – tai gali būti kriptovaliutos pardavimas už fiat valiutą (pvz., eurus), keitimas į kitą kriptovaliutą, prekių ar paslaugų įsigijimas už kriptovaliutą, ar net tam tikros paslaugos, susijusios su kriptovaliutomis (pvz., kasyba ar stakingas).

Svarbu paminėti, kad pats kriptovaliutos turėjimas (laikymas) nėra apmokestinamas. Mokesčiai atsiranda tik tada, kai gaunama nauda arba pelnas iš sandorių su jomis. Taip pat, jei jūsų veikla su kriptovaliutomis pasiekia tam tikrą mastą ir sistemingumą, ji gali būti pripažinta individualia veikla, o tai reiškia kitokį apmokestinimo režimą, įskaitant GPM ir PSD/VSD įmokas. Plačiau apie tai, kaip įvairios pajamos ir turtas apmokestinami Lietuvoje, galite sužinoti mūsų detaliame gide: Apmokestinimas Lietuvoje: Gidas Įvairioms Pajamoms ir Turtui.

Kas Laikoma Apmokestinamuoju Įvykiu ir Pajamų Gavimu?

Siekiant teisingai apskaičiuoti kriptovaliutų mokesčiai, būtina tiksliai identifikuoti, kada atsiranda mokestinė prievolė. VMI pabrėžia šiuos apmokestinamuosius įvykius:

• Pardavimas už fiat valiutą: Tai pats aiškiausias atvejis. Kai parduodate kriptovaliutą (pvz., Bitcoin, Ethereum) už eurus ar dolerius ir gaunate lėšas į savo banko sąskaitą, tai laikoma pajamų gavimu.
• Keitimas į kitą kriptovaliutą: Kriptovaliutos keitimas į kitą kriptovaliutą (pvz., BTC keitimas į ETH) taip pat laikomas pardavimu ir įsigijimu. Šiuo atveju apmokestinamos pajamos, gautos pardavus pirmąją kriptovaliutą, t. y., skirtumas tarp parduotos kriptovaliutos įsigijimo vertės ir jos vertės keitimo momentu.
• Prekių ar paslaugų įsigijimas už kriptovaliutą: Jei naudojate kriptovaliutą atsiskaitymui už prekes ar paslaugas, tai taip pat traktuojama kaip kriptovaliutos pardavimas ir apmokestinamos pajamos, gautos „pardavus“ kriptovaliutą už atsiskaitymo sumą.
• Kasyba (Mining): Pajamos, gautos iš kriptovaliutų kasybos, apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, nebent tai yra nedidelio masto atsitiktinė veikla. Šiuo atveju svarbu registruoti individualią veiklą.
• Staking ir Defi (Decentralizuoti finansai): Pajamos, gautos už kriptovaliutų laikymą (staking) ar dalyvavimą Defi protokoluose (pvz., palūkanos, atlygis už likvidumo teikimą), taip pat yra apmokestinamosios pajamos. Jos gali būti traktuojamos kaip investicinės pajamos arba individualios veiklos pajamos, priklausomai nuo masto ir sistemingumo.
• Airdrops ir Fork’ai: Pajamos, gautos iš airdrop’ų (nemokamai gautų kriptovaliutų) ar fork’ų (naujų kriptovaliutų, atsiradusių atskilus nuo esamos blokų grandinės), apmokestinamos tuo momentu, kai gautą turtą galima realizuoti (parduoti, keisti) ir nustatyti jo vertę.
• NFT (Nepakeičiamieji žetonai): NFT pardavimas ar prekyba jais taip pat sukuria mokestinę prievolę, panašiai kaip ir su kitomis kriptovaliutomis, jei gaunamas pelnas.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) ir Kriptovaliutos

GPM Tarifas ir Neapmokestinamas Dydis

Fizinių asmenų gautos pajamos iš kriptovaliutų pardavimo ar keitimo, jei tai nėra individuali veikla, apmokestinamos 15% Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Svarbus aspektas yra tas, kad taikomas 2500 Eur neapmokestinamas dydis. Tai reiškia, kad jei per metus gautų pajamų (skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainos) suma neviršija 2500 Eur, GPM mokėti nereikia. Viršijus šią sumą, apmokestinamas yra tik viršijantis skirtumas.

Pavyzdys: Jei per metus pardavėte kriptovaliutų, kurias įsigijote už 10 000 Eur, o pardavėte už 13 000 Eur, jūsų pelnas yra 3 000 Eur. Iš šios sumos atimama 2 500 Eur neapmokestinama riba, ir apmokestinama lieka 500 Eur. GPM bus 500 Eur * 15% = 75 Eur.

Jei pajamos (pelnas) viršija 200 000 Eur, viršijanti dalis apmokestinama 20% GPM tarifu.

Pajamų ir Išlaidų Apskaičiavimas

Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos (įskaitant susijusias išlaidas, pvz., komisinius mokesčius). Svarbu saugoti visus įsigijimo ir pardavimo sandorius patvirtinančius dokumentus (įrašus iš biržų, blokų grandinės transakcijų ID, ir kt.), kad galėtumėte pagrįsti savo išlaidas.

Sudėtingesnis klausimas yra, kai kriptovaliuta buvo įsigyta skirtingu metu ir už skirtingą kainą. VMI rekomenduoja taikyti FIFO (First-In, First-Out) metodą, t. y., manoma, kad pirmiausia parduodama ta kriptovaliuta, kuri buvo įsigyta anksčiausiai. Nors teorija leidžia taikyti ir kitus metodus, VMI visada laukia aiškaus pagrindimo, tad FIFO yra saugiausias pasirinkimas.

Jei veikla pripažįstama individualia, gali būti taikomas 5% GPM tarifas (kai pajamos iki 20 000 Eur), vėliau augantis iki 15% su 30% išlaidų atskaita arba faktinių išlaidų atskaita.

Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM) ir Kriptovaliutos

PVM apmokestinimo klausimas su kriptovaliutomis yra sudėtingas ir ilgą laiką buvo diskutuojamas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2015 m. byloje Hedqvist prieš Švediją (C-264/14) nusprendė, kad valiutų keitimo operacijos yra atleistos nuo PVM. Remdamasi šiuo sprendimu, VMI Lietuvoje nurodo, kad:

• Kriptovaliutų keitimas į oficialias valiutas (fiat) ir atvirkščiai yra atleistas nuo PVM. Tai reiškia, kad tarpininkavimo paslaugos, susijusios su tokiu keitimu (pvz., kriptovaliutų biržų paslaugos), taip pat neapmokestinamos PVM.
• Prekyba kriptovaliutomis (pirkimas/pardavimas) taip pat yra atleista nuo PVM.
• Kriptovaliutų kasyba (mining) atleista nuo PVM, jei tai traktuojama kaip atlygis už tinklo palaikymą ir tranzakcijų patvirtinimą, o ne paslaugos teikimas konkrečiam asmeniui.
• Paslaugos, susijusios su kriptovaliutomis, kurios nėra tiesiogiai keitimo paslaugos, gali būti apmokestinamos PVM. Pavyzdžiui, programinės įrangos kūrimas ar konsultacijos, nesusijusios su tiesioginiu keitimu, gali būti PVM objektas.

Svarbu atskirti finansines paslaugas, kurios atleistos nuo PVM, nuo kitų paslaugų, susijusių su kriptovaliutomis, kurios gali būti PVM objektas. Verslo subjektai, teikiantys paslaugas kriptovaliutų sektoriuje, turėtų atidžiai įvertinti PVM aspektus.

Kriptovaliutų Deklaravimas VMI

@keyframes grow-up {0% { transform: scaleY(0); } 100% { transform: scaleY(1); }}

Pajamų, gautų iš kriptovaliutų, deklaravimas yra privalomas visiems fiziniams asmenims, kurie gavo apmokestinamųjų pajamų iš šios veiklos, neviršijančios individualios veiklos kriterijų. Kaip ir kitos pajamos, kripto mokesciai deklaruojami pildant metinę gyventojo pajamų deklaraciją GPM308.

Deklaravimo Procesas ir Termino Priežiūra

1. Pajamų ir išlaidų fiksavimas: Visus metus kruopščiai registruokite visus sandorius su kriptovaliutomis – pirkimo, pardavimo, keitimo, gautų apdovanojimų (pvz., už stakingą ar kasybą) datas, sumas, valiutas ir kainas. Tai gali būti sudėtinga, todėl rekomenduojama naudoti specializuotas kripto mokesčių apskaitos programas ar bent jau tvarkyti išsamią lentelę.
2. Metinė GPM308 deklaracija: Kriptovaliutų pardavimas (keitimas) turi būti deklaruojamas GPM308 formoje, pateikiant ją iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus. Reikia užpildyti priedą E1 (Jei tai individualios veiklos pajamos, tuomet GPM308 deklaracijos V priedas „Individualios veiklos pajamos“).
3. Kriterijai GPM308 pildymui:
   • Pajamos iš turto pardavimo: deklaruojamos E1 laukelyje, nurodant įsigijimo ir pardavimo sumas.
   • Individualios veiklos pajamos: deklaruojamos V priede. Jei vykdoma individuali veikla, privaloma deklaruoti ir sumokėti ne tik GPM, bet ir VSD bei PSD įmokas. Plačiau apie tai, kaip deklaruojamos ir sumokamos įmokos Sodrai ir PSD, galite sužinoti čia: Mokesčiai: Sodra, PSD, Kriptovaliutos ir Kiti – Gidas.
4. Sumokėjimas: GPM už praėjusius metus turi būti sumokėtas taip pat iki gegužės 1 d.

Daugelis detalių apie metinės deklaracijos pildymą ir bendras VMI deklaravimo gaires rasite šiame straipsnyje: VMI Deklaravimas: Išsamus Gidas ir Metinė Deklaracija. Jei susiduriate su sunkumais pildydami deklaraciją, VMI teikia pagalbą: Mokesčių Deklaravimas: VMI Pagalba ir Kontaktai.

Kadangi mokesčiai Lietuvoje yra plati tema, visapusiškos informacijos apie įvairių rūšių mokesčių deklaravimą ir mokėjimą rasite mūsų pagrindiniame puslapyje: Mokesčiai Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Jų Deklaravimą ir Mokėjimą.

Nuostolių Dengimas ir Kitos Atskaitos

Vienas iš svarbių aspektų, kalbant apie kriptovaliutu apmokestinimas, yra nuostolių dengimas. Jei per metus patyrėte nuostolių parduodami kriptovaliutas (t. y., pardavimo kaina buvo mažesnė nei įsigijimo), šiuos nuostolius galima dengti iš kitų per tuos pačius metus gautų apmokestinamųjų pajamų iš turto pardavimo. Tačiau yra svarbus niuansas:

• Nuostoliai iš kriptovaliutų negali būti dengiami iš kitų rūšių pajamų (pvz., darbo užmokesčio, individualios veiklos). Jie gali būti dengiami tik iš pelno, gauto pardavus kitą turtą (pvz., akcijas, nekilnojamąjį turtą).
• Nuostolių negalima perkelti į kitus mokestinius metus. Kiekvienais metais vertinami tik tų pačių metų sandoriai.

Susijusios išlaidos: Įsigijimo kaina gali apimti ne tik pačią kriptovaliutos vertę, bet ir su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, pavyzdžiui, sumokėtus komisinius mokesčius biržai. Svarbu turėti šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti

Neteisingas kripto mokesciai deklaravimas gali sukelti nemalonias pasekmes. Štai kelios dažniausiai pasitaikančios klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti:

1. Neregistruota individuali veikla, kai ji yra privaloma: Jei jūsų veikla su kriptovaliutomis yra sisteminga, pelno siekianti ir reguliari (pvz., dažna prekyba, didelių apimčių kasyba, profesionalus stakingas), ji gali būti pripažinta individualia veikla. VMI vertina veiklos pobūdį, ne tik gautą pelną. Jei veiklą vykdote neregistravę jos kaip individualios, gali būti taikomos baudos ir perskaičiuojami mokesčiai. Pasitarkite su mokesčių specialistu, jei abejojate dėl savo veiklos pobūdžio.
2. Nepakankamas sandorių fiksavimas: Dėl didelio kriptovaliutų sandorių skaičiaus ir jų sudėtingumo (keitimas iš vienos į kitą, įvairūs įsigijimo būdai) tampa sunku tiksliai apskaičiuoti pelną. Privalu registruoti kiekvieną sandorį: datą, įsigytos/parduotos kriptovaliutos tipą, kiekį, kainą eurais, biržą, mokesčius. Naudokite specializuotas apskaitos programas (pvz., Koinly, CoinTracker) arba bent jau nuosekliai pildykite detalią skaičiuoklę.
3. Neaiškus FIFO metodo taikymas: Jei turėjote tą pačią kriptovaliutą, įsigytą skirtingu metu ir skirtingomis kainomis, ir pardavėte tik dalį, svarbu teisingai taikyti FIFO (pirmas įėjo, pirmas išėjo) principą, kad tiksliai nustatytumėte įsigijimo kainą.
4. Ignoruojamas neapmokestinamas dydis ir apmokestinamasis įvykis: Kai kurie asmenys mano, kad mokesčiai atsiranda tik tada, kai pinigai išgryninami į banko sąskaitą. Tačiau, kaip minėta, apmokestinamasis įvykis gali būti ir keitimas į kitą kriptovaliutą. Nepamirškite 2500 Eur neapmokestinamo dydžio. Jis taikomas metiniam PUIO (pardavimo-įsigijimo išlaidų) skirtumui, o ne bendrai pardavimo sumai.
5. Nepakankamos žinios apie PVM: Nors kriptovaliutų keitimas atleistas nuo PVM, tam tikros paslaugos, susijusios su kriptovaliutomis (pvz., konsultacijos, programinės įrangos kūrimas), gali būti PVM objektas verslo subjektams. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Būkite proaktyvūs, kaupkite visą informaciją apie savo kriptovaliutų sandorius ir, kilus abejonėms, kreipkitės į VMI ar mokesčių konsultantą.

VMI Pozicija ir Ateities Perspektyvos

Valstybinė mokesčių inspekcija nuolat stebi kriptovaliutų rinkos raidą ir atnaujina savo gaires, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir naujas technologijas. VMI pozicija dėl kripto mokesciai yra gana aiški: ji traktuoja kriptovaliutas kaip turtą ir pajamas iš jų apmokestina GPM principu, su aiškiu atskyrimu tarp investicinės veiklos ir individualios veiklos.

Nors dabartinės gairės suteikia tam tikrą aiškumą, ateityje galimi pokyčiai. Europos Sąjungos mastu vyksta diskusijos dėl vieningo kriptovaliutų reguliavimo (pvz., MiCA reglamentas – Markets in Crypto-Assets), kuris gali paveikti ir apmokestinimo principus. Šie pokyčiai gali atnešti daugiau aiškumo, bet kartu ir naujų reikalavimų. Tai reiškia, kad investuotojai ir rinkos dalyviai turėtų nuolat sekti naujausią informaciją ir būti pasiruošę prisitaikyti prie galimų reguliavimo ir apmokestinimo naujovių.

VMI aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis mokesčių institucijomis ir gali gauti informaciją apie Lietuvos gyventojų vykdomus sandorius su kriptovaliutomis per tarptautines biržas, ypač toms, kurios yra licencijuotos ar registruotos ES jurisdikcijose. Todėl slėpti pajamas iš kriptovaliutų tampa vis sudėtingiau ir rizikingiau.

Išvada

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje yra sudėtinga, bet valdoma sritis, jei laikomasi VMI gairių ir kruopščiai vedama apskaita. Svarbiausia – suprasti, kad pajamos, gautos iš kriptovaliutų, yra apmokestinamosios, ir tinkamai deklaruoti jas metinėje GPM deklaracijoje. Fiziniams asmenims taikomas 15% GPM tarifas ir 2500 Eur neapmokestinamas dydis. Juridiniai asmenys ir individualią veiklą vykdantys asmenys turi atsižvelgti į PVM ir Sodros įmokų niuansus.

Kad ir kokio dydžio jūsų sandoriai su kriptovaliutomis būtų, atsakomybė už teisingą deklaravimą tenka jums. Rekomenduojame ne tik atidžiai perskaityti VMI išaiškinimus, bet ir, esant didesnėms sumoms ar sudėtingesniems sandoriams, pasikonsultuoti su mokesčių specialistu. Tinkamas mokesčių valdymas leis jums išvengti nemalonumų su VMI ir ramiai mėgautis skaitmeninio turto teikiamomis galimybėmis.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)