Palangoje daugėja skolingų verslų: vasara padėjo ne visiems

Pajūrio maitinimo įmonių skolos per metus išaugo 28,9 proc., nors bendra analizuotų regiono verslų skolų suma beveik nepasikeitė. „Creditinfo Lietuva“ duomenys rodo, kad po 2026 m. vasaros finansinė įtampa pasiskirstė nevienodai: Palangoje daugėjo skolingų įmonių, o visame pajūryje mažesnius įsiskolinimus „Sodrai“ lydėjo didesnės kreditų biuro sistemoje fiksuojamos skolos.

Parengė „Pinet“ redakcija, remdamasi ELTA paskelbtu „Creditinfo Lietuva“ pranešimu. Skolų duomenys fiksuoti 2026 m. rugpjūčio 31 d. ir lyginami su 2025 m. rugpjūčio 31 d.; pajamų palyginimas apima 2024 ir 2025 finansinius metus.

Skolos „Sodrai“ mažėjo, kitiems kreditoriams – augo

Vasaros pabaigoje analizuojamuose Palangos, Klaipėdos ir Neringos sektoriuose veikė 5409 įmonės – 6,1 proc. daugiau negu prieš metus. Skolų turėjo 15,9 proc. bendrovių, palyginti su 16,5 proc. metais anksčiau.

Šis mažesnis skolininkų procentas neatskleidžia visos padėties. Kreditų biuro sistemoje registruotų skolų suma padidėjo 9,2 proc., o bendra skola „Sodrai“ sumažėjo 29,5 proc. Taigi beveik nepakitęs bendras įsiskolinimas slepia dvi priešingas kryptis.

„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis tai vertina kaip pasikeitusią finansinės įtampos formą. Įmonės geriau vykdė socialinio draudimo įsipareigojimus, tačiau daliai jų buvo sunkiau atsiskaityti su kitais kreditoriais. Jo vertinimu, sisteminės finansinės krizės požymių nėra, bet duomenys neleidžia teigti, kad visi verslai sustiprėjo.

Lentelėje pateikti skolų sumų pokyčiai, o ne skolingų įmonių skaičiaus ar pelno pokyčiai. Jie lygina dviejų metų rugpjūčio pabaigos padėtį ir savaime neparodo, kiek įmonės uždirbo per vasaros sezoną.

Palangoje skolingų maitinimo įmonių dalis pasiekė 24,4 proc.

Palangoje bendra skolų suma sumažėjo beveik 2 proc., tačiau skolingų įmonių dalis išaugo nuo kiek daugiau nei 17 proc. iki beveik 20 proc. Mažesnė bendra suma čia nereiškė, kad su įsiskolinimais susidūrė mažiau verslų.

Viešojo maitinimo sektoriuje skolininkų padaugėjo nuo 27 iki 39, o jų dalis pakilo nuo 17,4 iki 24,4 proc. Prekyboje skolingų įmonių skaičius išaugo nuo 61 iki 77, jų dalis – nuo 17,9 iki 20,6 proc.

Pramogų sektoriuje kryptis buvo priešinga: skolingų įmonių sumažėjo nuo 16 iki 8. Viešbučių ir svečių namų grupėje skolininkų padaugėjo nuo 2 iki 5, tačiau visą šią grupę sudarė tik 17 įmonių. Dėl mažos imties kelių bendrovių padėties pasikeitimas gali smarkiai paveikti procentinius rodiklius.

Palangos verslams bendras miesto skolų rodiklis todėl yra ribotas orientyras: maitinimo ir prekybos įmonių padėtis skyrėsi nuo pramogų sektoriaus. Analizė apima konkrečias verslų grupes, tad jos rezultatų negalima automatiškai taikyti visoms miesto įmonėms.

Maitinimo skolų augimas dar nerodo viso sektoriaus nuosmukio

Visame pajūrio regione maitinimo sektoriaus skolų augimą lėmė kreditų biuro sistemoje fiksuoti įsiskolinimai. Skolingų įmonių dalis beveik nepasikeitė, o perėjimų į bankrutuojančią būseną nepadaugėjo. A. Potelio vertinimu, tai leidžia manyti, kad sunkumai labiau telkiasi dalyje jau skolingų bendrovių.

Ekspertas nurodo, kad nuo 2024 m. panaikinta PVM lengvata padidino maitinimo verslų mokestinę ir apyvartinių lėšų naštą. Tačiau vien šiuo pakeitimu vėlesnio skolų augimo paaiškinti negalima: rezultatams galėjo turėti įtakos sąnaudos, paklausa, kainodara ir pavieniai stambūs skolininkai.

Visuose analizuotuose pajūrio sektoriuose nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d. į bankrutuojančią būseną perėjo 22 įmonės. Tai 12 proc. mažiau negu tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, tačiau šis rodiklis neatskleidžia likusių įmonių pelningumo.

Pajamų skirtumai tarp trijų miestų didėjo

Palangoje 2025 finansinių metų pajamų mediana išaugo 16,3 proc., palyginti su 2024 m. Mediana žymi pajamų pasiskirstymo vidurį: pusės įmonių pajamos yra mažesnės, kitos pusės – didesnės. Augimas matomas ir kitose pasiskirstymo dalyse, todėl bendrovė tai vertina kaip stipriausią pajamų padėties pagerėjimo signalą tarp trijų miestų.

Klaipėdoje mediana sumažėjo 4 proc., nors didesnių pajamų segmentas augo. Neringoje žemesnių pajamų įmonių riba smuko, o kartelė patekti tarp daugiausia pajamų gaunančių 10 proc. bendrovių pakilo 17 proc. Šie pokyčiai rodo nevienodą įmonių raidą, o ne vienodą viso pajūrio augimą.

Pajamų duomenys apima ankstesnius finansinius metus, skolų rodikliai – konkrečios dienos padėtį. Pateiktoje analizėje nėra 2026 m. vasaros sezono apyvartos ir pelno duomenų, todėl net gausus turistų sezonas savaime neįrodo, kad pajūrio verslai uždirbo daugiau pelno.

Šaltinis: ELTA