Pensija kelia nerimą 40,6 proc. gyventojų: nuo ko pradėti

40,6 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi neužtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėję į pensiją, o užtikrinti arba labai užtikrinti – 17,7 proc. Tai „Luminor“ užsakymu 2026 metų gegužę atliktos „Norstat“ apklausos rezultatai. Dar 31,3 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad jaučiasi tik šiek tiek užtikrinti.

Šie skaičiai parodo žmonių vertinimą, tačiau nepasako, kokias pajamas jie gaus pensijoje. Dalinis užtikrintumas taip pat nėra tas pats, kas neužtikrintumas: sujungus šias atsakymų grupes būtų prarastas skirtumas tarp aiškaus nerimo ir riboto pasitikėjimo savo finansine ateitimi.

Parengė „Pinet“ redakcija pagal ELTA paskelbtą pranešimą apie „Luminor“ užsakytą tyrimą.

Neužtikrintumas ir dalinis pasitikėjimas – skirtingi atsakymai

Didžiausia iš pateiktų pavienių atsakymų grupių yra tik šiek tiek užtikrinti gyventojai. Neužtikrintumą išreiškę respondentai pasiskirstė į dvi grupes: 28,2 proc. jaučiasi neužtikrinti, o 12,4 proc. – labai neužtikrinti.

Pranešime pateiktos dalys nesudaro visų 100 proc.; likusių atsakymų pasiskirstymas nepaaiškintas. Todėl lentelė atspindi tik šaltinyje įvardytas grupes.

Apklausa neleidžia nustatyti, ar nerimas didėja: pranešime nėra ankstesnio laikotarpio palyginimo. Taip pat nepateikta duomenų, kurie susietų respondentų savijautą su jų sukauptomis sumomis ar numatomomis pensijos pajamomis. Neužtikrintumas čia yra savijautos rodiklis, o ne apskaičiuotas būsimas pajamų trūkumas.

Pensijai nekaupia 22,8 proc. apklaustųjų

Dažniausiai respondentai nurodė kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje – tokį atsakymą pateikė 33 proc. Trečiojoje pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc., o 3,4 proc. teigė, kad įmokas už juos moka darbdavys.

Kiti nurodyti būdai apima investavimą į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones – 14,8 proc. Terminuotuosius indėlius pasirinko 10,7 proc., gyvybės draudimą – 9,9 proc., taupomąją sąskaitą – 9,8 proc., grynuosius – 8,2 proc.

Šių procentų nereikėtų sudėti ir laikyti atskirų žmonių pasiskirstymu: šaltinyje nurodoma, kad gyventojai gali turėti vieną ar kelis kaupimo būdus. Be to, pats kaupimo būdas neatskleidžia nei atidedamos sumos, nei to, kiek žmogus jau sukaupė.

22,8 proc. respondentų teigė pensijai nekaupiantys. Vis dėlto iš pateiktų rezultatų negalima spręsti, kad būtent ši grupė jaučiasi labiausiai neužtikrinta – kaupimo ir savijautos atsakymų sąsaja pranešime neparodyta.

Banko siūlomas planas prasideda nuo išlaidų ir santaupų

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė siūlo pirmiausia įvertinti, kokių pajamų reikėtų norimam gyvenimo lygiui pensijoje. Jos pateikiamas atspirties taškas – dabartinės būtinosios išlaidos ir būsto, sveikatos, maisto, transporto bei laisvalaikio poreikiai.

Namų ūkiui tai reiškia du atskirus klausimus: kiek kainuoja dabartinis gyvenimas ir kokią jo dalį norėtųsi išlaikyti ateityje. Toks įvertinimas padeda įvardyti poreikį, tačiau pats savaime nėra būsimos pensijos prognozė.

Antras ekspertės siūlomas žingsnis – peržiūrėti jau turimas santaupas ir kaupimo sprendimus. Ji pataria patikrinti antrosios bei trečiosios pakopos informaciją, investicijas, indėlius ir draudimo sutartis. Vertinant konkretų fondą, papildomą kontekstą gali suteikti pensijų fondų grąžos, mokesčių ir rizikos palyginimas.

Trečias žingsnis, pasak L. Načajienės, – įvertinti papildomo kaupimo poreikį. Ekspertė mini 20 ar 30 eurų per mėnesį kaip galimą įpročio pradžią ir siūlo pasirinktą sumą atidėti gavus pajamas. Tai jos pateiktas pavyzdys, o ne apklausos nustatyta pakankama įmoka: pranešime nėra skaičiavimų, kokias pajamas tokios sumos užtikrintų pensijoje.

Tyrimas atliktas gegužę, apklausta apie tūkstantį žmonių

„Norstat“ apklausą Lietuvoje atliko 2026 metų gegužę „Luminor“ užsakymu. Dalyvavo apie tūkstantį 18–74 metų žmonių; pranešime apklausa įvardijama kaip reprezentatyvi. Tiksli imtis, apklausos būdas ir statistinė paklaida nepateikti.

Planavimo patarimus pateikia tyrimą užsakiusio banko investicijų valdymo bendrovės vadovė. Juos reikia skirti nuo apklausos rezultatų: respondentų atsakymai apibūdina savijautą ir kaupimo būdus, o ekspertės komentarai siūlo veiksmų seką. L. Načajienė rekomenduoja turimą planą peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos situacijai, įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams.

Šaltinis: ELTA