Plungės ūkiams – daugiau paramos, bet išmokos nevienodos

Žemės ūkio pagalbos paketas Lietuvoje padidėjo iki 19,576 mln. eurų: Vyriausybė 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos skubią paramą papildė tokia pačia valstybės biudžeto suma. Taip nurodoma spalio 6 d. Plungėje paskelbtame Giedriaus Razmos pranešime, išplatintame per BNS spaudos centrą. Pagalba skirta pabrangusių trąšų, kuro ir energijos poveikiui mažinti.

Plungės ir kitų regionų ūkininkams išmokos dydis priklausytų nuo galutinės paskirstymo tvarkos. Pranešime pateikiami Žemės ūkio ministerijos preliminarūs tarifai augalininkystės ir pieno ūkiams, tačiau jie dar nėra pristatomi kaip patvirtintos taisyklės.

Telšių regiono plėtros tarybos narys, socialdemokratas Giedrius Razma palankiai vertina premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą padidinti finansavimą. Kartu jis kritikuoja žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos siūlomą paskirstymo modelį, teigdamas, kad smulkesniems ūkiams pagalba galėtų būti labiau juntama.

Parengė „Pinet“ redakcija pagal BNS spaudos centre paskelbtą G. Razmos pranešimą. Publikacijos data – 2026 m. spalio 6 d.

Preliminarūs tarifai už hektarą ir melžiamą karvę

Pagal pranešime aprašytą ministerijos pasiūlymą augalininkystės ūkiams būtų mokama po 9,77 euro už hektarą, taikant 300 hektarų ribą. Pieno gamintojams numatoma po 18,34 euro už melžiamą karvę, taikant 300 karvių ribą.

Taikant šiuos tarifus, 10 hektarų ūkio išmoka sudarytų 97,70 euro, o 300 hektarų – 2 931 eurą. Dešimt melžiamų karvių laikantis ūkis gautų 183,40 euro, o 300 karvių – 5 502 eurus. Tai aritmetiniai pavyzdžiai pagal preliminarius tarifus, o konkrečių ūkių teisė gauti paramą priklausytų nuo galutinių sąlygų.

Vienodas tarifas už hektarą ar gyvulį reiškia, kad iki nustatytos ribos didesnis finansuojamas plotas ar karvių skaičius duotų didesnę bendrą išmoką. Pats tarifas neparodo, kokią patirtų sąnaudų dalį pagalba padengtų konkrečiam ūkiui.

Pranešime nenurodyti paraiškų teikimo terminai ir visa gavėjų atrankos tvarka. Todėl iš pateiktų duomenų dar negalima nustatyti, kada ūkininkai galėtų kreiptis dėl išmokų.

Ekonominio dydžio kriterijus ir mažesnių ūkių išmokos

G. Razma siūlo paramos paskirstymą vertinti pagal valdos ekonominį dydį, trumpinamą VED. Šis rodiklis leidžia palyginti ūkių ekonominį mastą pagal jų veiklos struktūrą ir standartinės produkcijos vertes; jis nėra tapatus ūkininko pelnui ar banko sąskaitos likučiui.

Pranešime nurodoma, kad ministerijos investicinės paramos priemonėse labai smulkioms valdoms taikoma iki 16 tūkst. eurų VED riba, o smulkių ir vidutinių ūkių plėtros priemonėje – nuo 16 001 iki 30 tūkst. eurų. Tai kitų paramos priemonių ribos, todėl jos savaime nenustato teisės į šią skubią pagalbą.

G. Razmos pateiktu vertinimu, ūkio, turinčio 300 hektarų grūdinių kultūrų ir 300 melžiamų karvių, VED galėtų siekti apie 800 tūkst.–1 mln. eurų. Šis dydis priklausytų nuo ūkio struktūros ir skaičiavimui taikomų verčių, todėl pranešime jis pateikiamas kaip apytikris palyginimas.

Politikas argumentuoja, kad paramą paskirsčius mažesniam gavėjų ratui išmokos galėtų didėti. Tačiau tikslaus padidėjimo apskaičiuoti negalima: pranešime teigiama, kad ministerija nėra paskelbusi būsimų gavėjų, hektarų ir karvių pasiskirstymo pagal VED grupes.

G. Razmos kritika ir neatsakyti paskirstymo klausimai

Teiginys, kad Kęstučio Mažeikos politika atstovauja stambiųjų ūkių interesams, yra G. Razmos politinis vertinimas. Pateiktame šaltinyje nėra ministro atsakymo į šią kritiką, todėl ji negali būti laikoma nepriklausomai nustatyta išvada.

G. Razma taip pat kelia klausimą, kodėl aprašytame pasiūlyme pagalba numatyta augalininkystės ir pieno sektoriams. Jo teigimu, padidėjusios sąnaudos palietė ir mišrius, mėsinės galvijininkystės, avių, ožkų bei kitus ūkius. Ministerijos argumentai dėl sektorių pasirinkimo pranešime nepateikti.

Kaimo atskirtis ir Telšių regiono šeimos ūkiai

Pranešime cituojamais Eurostato 2025 metų duomenimis, skurdo ar socialinės atskirties riziką Lietuvoje patyrė 34,8 proc. kaimo ir 16,8 proc. miestų gyventojų. Skirtumas sudarė 18 procentinių punktų. Šie rodikliai apibūdina gyventojų padėtį, tačiau neparodo konkrečių ūkių nuostolių ar paramos poreikio.

Telšių regione, apimančiame Plungės, Telšių, Mažeikių rajonus ir Rietavo savivaldybę, G. Razma išskiria šeimos ir mišrių ūkių reikšmę. Jo teigimu, daliai žmonių ūkininkavimas yra pagrindinė veikla, kitiems – papildomos pajamos prie atlyginimo ar pensijos.

G. Razma ragina ministeriją prieš patvirtinant modelį paskelbti numatomą 19,576 mln. eurų pasiskirstymą pagal VED grupes, sektorius ir savivaldybes. Jis taip pat prašo alternatyvaus skaičiavimo, pagal kurį pirmiesiems hektarams ar gyvuliams būtų taikomas didesnis tarifas, vėliau mažėjantis.

Šaltinis: BNS