Lietuvos augimas lėtėja: inovacijoms skirtų lėšų panaudota pusė

2022–2025 m. verslo inovacijoms buvo skirta apie 3 mlrd. eurų, tačiau panaudota tik maždaug pusė šių lėšų. Šį skaičių Seimo Ateities komiteto diskusijoje pateikė Valstybės kontrolė. Jis rodo finansavimo panaudojimo spragą, bet savaime neatskleidžia, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudotomis lėšomis.

Produktyvumas tampa svarbesnis augimo šaltinis

Diskusijoje įvardyta, kad ankstesni Lietuvos ekonomikos augimo ir konvergencijos šaltiniai palaipsniui senka, o produktyvumo atotrūkis nuo pažangesnių Europos ekonomikų pastaruoju metu beveik nemažėja. Lietuvos banko vertinimu, galimybės augimą spartinti didinant užimtumą ir ekonominį aktyvumą tampa ribotesnės. Todėl tolesnis pajamų augimas vis labiau priklausys nuo darbo našumo.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas klausimą susiejo su „Lietuva 2050“ ambicija. Pasak jo, augimo modelį teks vertinti ir didėjant gynybos bei visuomenės senėjimo finansavimo poreikiams, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir keičiantis ES finansavimo modeliui.

Kur stringa inovacijų finansavimas

Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė teigė, kad dalis paramos priemonių nepakankamai grindžiamos realiu verslo poreikiu, o jų papildomas poveikis vertinamas ne visada. Pasak jos, kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai tebėra fragmentuotas. Platesnį kontekstą apie verslo inovacijų finansavimą papildo informacija apie papildomą Lietuvos verslo projektų finansavimą.

Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos investicijose santykinai daug tenka pastatams ir statiniams, o investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas Titas Budreika ragino transformacijos sėkmę vertinti pagal suprantamus rezultatus, pirmiausia darbo našumo augimą ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos plėtrą.

Verslo atstovai tarp investicijų kliūčių nurodė brangesnį kapitalą, energetikos kaštus, darbo jėgos trūkumą ir lėtą technologinį atsinaujinimą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlė gynybos investicijomis kartu stiprinti šalies pramonę ir įtraukti daugiau Lietuvos įmonių į tarptautines tiekimo grandines.

Komitetas paprašė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis, parengti suderintą ekonominės transformacijos rodiklių sistemą. Jos pagrindu bus vertinama, kokius politikos pokyčius įtraukti į 2028–2034 m. Nacionalinį pažangos planą.

Šaltinis: ELTA