„Rail Baltica“ finansavimas lems, kaip Baltijos šalys pasieks Europą

Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai paprašė Europos Sąjungos numatyti „Rail Baltica“ reikalingą finansavimą 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje. Bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen jie ragina sukurti specialią, projektui skirtą finansavimo eilutę Europos infrastruktūros tinklų priemonėje.

Vadovų teigimu, projektui jau skirtas nacionalinis finansavimas ir gauta ES parama, tačiau užbaigti jį galima tik užtikrinus tvirtą ir nuspėjamą finansavimą kitoje ES biudžeto programoje. Jie patvirtino šalių įsipareigojimą užbaigti projektą 2028–2034 m. laikotarpiu ir toliau derinti jo vykdymą.

„Rail Baltica“ siejama su saugumu ir kariniu mobilumu

Laiške geležinkelis įvardijamas kaip investicija į ES ir NATO karinį mobilumą, regiono junglumą, ekonomikos atsparumą ir teritorinę sanglaudą. Vadovai pabrėžia, kad geležinkelio jungtis rytiniame ES flange sudarytų sąlygas greičiau perkelti karius ir karinę techniką.

Projektas numato elektrifikuotą europinės 1435 mm vėžės geležinkelį, kuris sujungtų Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Jis yra Europos transporto tinklo koridorių dalis, o jo paskirtis – sujungti Baltijos šalis su Lenkija ir likusia Sąjunga.

Statybos vyksta Baltijos šalyse ir Lenkijoje

Lietuvoje statoma 114 kilometrų pagrindinės linijos; kai kuriose atkarpose jau pradėtas kloti bėgis. Bendrai Baltijos šalyse beveik pusė pagrindinės linijos jau statoma arba parengta statyboms. Lenkijoje sutartimi patvirtintas beveik 95 kilometrų infrastruktūros tiesimas Balstogės–Elko ruože.

Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse numatytas 870 kilometrų: 392 kilometrai Lietuvoje, 265 Latvijoje ir 213 Estijoje. Lenkijos ruožas sieks apie 362 kilometrus. Keturių valstybių vadovai ragina ES skirti tikslinį finansavimą, kad projektą būtų galima tęsti pagal bendrą 2028–2034 m. įgyvendinimo laikotarpį.

Šaltinis: BNS