Biudžeto skola gali branginti Lietuvos ateities sprendimus

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas, o Valstybės kontrolės prognozėje valdžios sektoriaus skola 2027 m. pabaigoje siekia 48,2 proc. BVP. Finansų ministerijos projekcijose deficitas ir vėlesniais metais išlieka didesnis nei 3 proc. BVP. Šie skaičiai rodo numatomą skolinimosi mastą, tačiau savaime neįrodo opozicijos politiko Vytauto Mitalo teiginio, kad jį lemia socialinės išlaidos ir politiniai pažadai.

Ką rodo 2027 m. biudžeto skaičiai

3,8 proc. BVP deficitas reiškia, kad valstybė planuoja išleisti daugiau, nei surinks pajamų. Valstybės kontrolės spalio 20 d. analizėje nurodoma, kad 2028 m. deficitas gali padidėti iki 4,6 proc. BVP, o 2029 m. likti arti 4 proc. Tai projekcijos, o ne jau įvykę rezultatai; jos parodo planuojamą kelių metų kryptį, bet ne tai, kokių konkrečių biudžeto pakeitimų prireiks.

Valstybės kontrolė taip pat teigia, kad projektas neatitinka nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės. Jos vertinimu, dėl to skola gali augti sparčiau ir sumažėti valstybės galimybės reaguoti į ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus. Tai rizikos vertinimas, o ne teiginys, kad tokia reakcija ateityje būtinai bus neįmanoma.

Palūkanos mažina kitų išlaidų pasirinkimą

Valstybės kontrolės duomenimis, 2029 m. palūkanoms gali prireikti apie 2 mlrd. eurų. Tai prognozuojama skolos aptarnavimo kaina. Palūkanoms skiriamos lėšos negali būti panaudotos kitoms reikmėms, tačiau pateiktoje analizėje nenurodoma, kokios konkrečios paslaugos ar programos dėl to būtų mažinamos. Galimi pasirinkimai – mažesnės išlaidos kitoms sritims, papildomų pajamų paieška arba tolesnis skolinimasis – priklausytų nuo būsimų valdžios sprendimų.

Skolinimasis pats savaime neparodo, ar biudžeto sprendimas pagrįstas: valstybė gali skolintis saugumui, strateginėms investicijoms ar ekonominiams sunkumams įveikti. Vertinant ilgalaikę naštą svarbu ir tai, kam pinigai skiriami, ir kokios pajamos numatytos įsipareigojimams finansuoti. Turimi duomenys neleidžia nustatyti, kokią deficito dalį sudaro konkrečios programos.

Mitalo argumentą reikia atskirti nuo prognozių

Mitalas teigia, kad net sumažinus gynybos finansavimą iki 2019 m. lygio liktų beveik 1 mlrd. eurų deficitas, kurį jis sieja su socialinėmis išlaidomis ir palūkanomis. Šaltinio tekste nepateikiama šio skaičiavimo metodika ar išlaidų išskaidymas. Todėl tai yra politiko argumentas, o ne atskirai patikrinta oficiali prognozė.

Mitalas taip pat kritikuoja, jo vertinimu, su realiomis valstybės galimybėmis nesuderintus socialinių išmokų pažadus. Valstybės kontrolės pateikti deficito, skolos ir palūkanų skaičiai šios priežastinės išvados nepatvirtina. Norint įvertinti, iš kur kyla deficitas ir kaip ketinama jį suvaldyti, svarbu matyti išlaidų sudėtį, planuojamas pajamas ir sprendimus po 2027 m. Šaltinio tekste konkretus būsimas valdžios planas nepateikiamas.

Šaltinis: ELTA