Biokuras pabrango 66 proc.: kiek tai pasieks sąskaitas?

2026 m. IV ketvirčiui rugsėjį perkamas biokuras kainavo vidutiniškai 34,1 Eur/MWh – maždaug 66 proc. daugiau nei prieš metus, kai kaina siekė 20,5 Eur/MWh. Tai didesnės kuro įsigijimo išlaidos centralizuotos šilumos gamintojams, tačiau šis procentas savaime neparodo, kiek keisis gyventojų šildymo sąskaitos.

Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ pateikti duomenys apima skirtingos trukmės kuro tiekimo sandorius. Jie rodo spaudimą šilumos gamybos sąnaudoms, o pateiktame šaltinyje konkrečių miestų šilumos tarifų ar būsimų sąskaitų skaičiavimų nėra.

Parengė „Pinet“ redakcija pagal BNS paskelbtą informaciją ir joje pateiktus „Baltpool“ duomenis.

IV ketvirčio kuras pabrango nuo 20,5 iki 34,1 Eur/MWh

Rugsėjį sudarytų sandorių palyginimas rodo, kad pabrango tiek paskutinio metų ketvirčio, tiek viso žiemos pusmečio tiekimui perkamas biokuras. Žiemos pusmečio vidutinė kaina padidėjo apie 56 proc.

Lietuvoje 2026 m. IV ketvirčio tiekimui jau sudaryta sandorių dėl maždaug 1,2 mln. MWh biokuro. Tai pusė šio laikotarpio poreikio ir 4 procentiniais punktais didesnė užsitikrinta dalis nei tuo pačiu metu pernai.

Vadinasi, gamintojai artimiausiam ketvirčiui jau yra nusipirkę didesnę reikalingo kuro dalį, tačiau už ją moka daugiau. Likusios dalies įsigijimo kainos dar turės reikšmės bendroms sezono išlaidoms.

Drėgni orai ir konkurencija dėl medienos riboja pasiūlą

„Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis kainų augimą pirmiausia sieja su sumažėjusia žaliavos pasiūla ir tiekimo grandinės apribojimais. Pastaruosius du sezonus drėgni orai apsunkino patekimą į miškus ir žaliavos ruošą, kartu didindami jos paruošimo sąnaudas.

Ankstesniais sezonais vyravusios 17–20 Eur/MWh kainos, jo teigimu, daliai tiekėjų buvo per žemos tvariai veiklai palaikyti ir ilgalaikiams įsipareigojimams prisiimti. Dabar dėl tos pačios medienos daugiau konkuruoja baldų, plokščių ir granulių gamintojai.

Žaliavos prieinamumą riboja ir mažinamos kirtimų apimtys, ypač Lenkijoje. Sumažėjusi pasiūla šioje didelėje rinkoje didina žaliavos paklausą kaimyninėse šalyse, todėl Lietuvoje paruošto biokuro kainą veikia platesnė regiono rinka.

Pasiūlos ir paklausos santykis biržoje pasikeitė: rugsėjį ir spalio pradžioje Lietuvos pirkėjų pateiktų pavedimų kiekis maždaug pusantro karto viršijo tiekėjų siūlomą kiekį. Prieš metus pardavimo pavedimų buvo daugiau nei dvigubai daugiau už pirkimo pavedimus. Tai pavedimų, o ne jau įvykusių tiekimų palyginimas, tačiau jis parodo dabartinį rinkos spaudimą.

Biokuras brangsta visose Baltijos šalyse

Biokuro kainą sudaro ne vien medienos vertė: į ją patenka paruošimas, smulkinimas, sandėliavimas ir pristatymas. Šaltinio duomenimis, sunkiojo transporto naudojamas dyzelinas Lietuvoje per metus pabrango apie 45 proc., todėl didėjo ir tiekėjų išlaidos.

Rugsėjį biokuro kaina Latvijoje buvo 39 proc., Estijoje – 15 proc. didesnė nei prieš metus. Lietuvos biokuro SPOT indeksas, atspindintis trumpalaikės rinkos kainų pokyčius, per tą patį laikotarpį padidėjo 65 proc.

Alternatyvus kuras taip pat brango. Pasak „Baltpool“, gamtinių dujų SPOT kaina rugsėjį buvo 142 proc. didesnė nei prieš metus, o biokuro megavatvalandė tuo metu kainavo maždaug perpus mažiau. Šis palyginimas apibūdina kuro kainas, tačiau nėra galutinių šilumos tarifų palyginimas.

Sąskaitų pokyčio vien biokuro kaina neatskleidžia

Didesnės biokuro pirkimo kainos reiškia spaudimą šilumos gamintojų sąnaudoms. Vis dėlto 66 proc. pabrangęs IV ketvirčio biokuras nesuteikia pagrindo prognozuoti tokio paties šildymo sąskaitų augimo: pateikti duomenys neapima konkrečių tiekėjų galutinių tarifų.

Be to, skiriasi ilgalaikių ir trumpalaikių pirkimų kainos. Praėjusio sezono sausio ir vasario šalčių metu Lietuvos SPOT indeksas buvo pasiekęs 40 Eur/MWh, o kovo pabaigoje nukrito žemiau 20 Eur/MWh. Kadangi dalis kuro buvo įsigyta ilgalaikiais sandoriais, viso sezono svertinė tiekimo kaina sudarė apie 25,5 Eur/MWh.

Pastarosiomis keturiomis savaitėmis trumpalaikių skiedrų sandorių kaina laikėsi 28,6–29,9 Eur/MWh intervale. Tai sulėtėjusio augimo ženklas, tačiau rugsėjo vidurkis – 29,3 Eur/MWh – tebebuvo gerokai didesnis už pernykščius 18 Eur/MWh.

2027 m. I ketvirčio tiekimui kol kas sudaryta apie 0,5 mln. MWh sandorių, maždaug ketvirtadaliu mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Didesnę kuro dalį teks pirkti trumpalaikiais sandoriais, o galutinį sezono kainų lygį dar lems orai, faktinis vartojimas ir laiku rinką pasieksiantis papildomas žaliavos kiekis.

Šaltinis: BNS