Lietuvos europarlamentarai ginčija 141 mlrd. eurų biudžeto karpymą

Siūlymas 2028–2034 m. Europos Sąjungos biudžetą sumažinti 141 mlrd. eurų, arba apie 8 proc., sulaukė Lietuvos europarlamentarų kritikos. Jie teigia, kad mažesnės išlaidos strateginėms sritims apsunkintų ES galimybes finansuoti saugumą, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą.

Kuo skiriasi biudžeto pasiūlymai

Airija, pirmininkaujanti ES Tarybai, pasiūlė mažesnį variantą nei Europos Komisija, kurios projektas viršija 2 trln. eurų ir sudaro 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Europos Parlamentas savo derybinėje pozicijoje siūlo 10 proc. didesnį biudžetą – 1,27 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, neįskaičiuojant „NextGeneration EU“ fondo grąžinimo išlaidų.

Tai derybiniai pasiūlymai, o ne galutinis biudžetas. Jam turi vienbalsiai pritarti visos 27 ES valstybės, o susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas. Šios derybos vyksta platesniame ES politikos kontekste, kuriame svarstomas ir ES klimato tikslą.

Europarlamentarai įžvelgia riziką investicijoms

Rasa Juknevičienė kritikavo siūlomą finansavimo paskirstymą: jos teigimu, išorės politikos finansavimas mažėtų apie 17 proc., o konkurencingumui, moksliniams tyrimams, saugumui ir gynybai skirtos lėšos – apie 13 proc. Žemės ūkiui ir sanglaudos politikai siūloma mažinti finansavimą 3 proc.

Paulius Saudargas atkreipė dėmesį į siūlomus Europos konkurencingumo fondo, „Horizon Europe“ ir karinio mobilumo finansavimo mažinimus. Vytenis Andriukaitis ragino apsaugoti pasirengimo narystei lėšas ir svarstyti naujus ES nuosavus išteklius. Kiti Lietuvos europarlamentarai taip pat įspėjo, kad mažesnis finansavimas gali riboti investicijas į saugumą, sveikatos sektorių, inovacijas bei ES išorės veiksmus.

Parlamentarų kritika atspindi jų vertinimą; galutinis lėšų paskirstymas priklausys nuo derybų tarp valstybių ir Europos Parlamento.

Šaltinis: ELTA