Šildymo sąskaitas lemia ne vien dujos ar elektra

Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui, namų šilumos sąnaudas galima mažinti pakoregavus temperatūrą, neužstačius radiatorių ir trumpai bei intensyviai vėdinant patalpas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba teigia, kad šį sezoną šildymas gali kainuoti 13–25 proc. daugiau nei praėjusį. Tačiau dujų ar elektros pasirinkimas pats savaime nepasako, kokia bus konkretaus būsto sąskaita: ją veikia ir šilumos nuostoliai, šildymo sistemos naudojimas bei kasdieniai įpročiai.

Šie patarimai aktualūs ir centralizuotai šildomų būstų gyventojams, ir tiems, kurie namus šildo gamtinėmis dujomis ar elektra. Įpročius galima peržiūrėti dar nekeičiant šildymo įrangos: pirmiausia verta pasižiūrėti, kaip nustatyta temperatūra, ar šiluma laisvai sklinda kambaryje ir kada vėdinama.

Dujų ar elektros kaina priklauso nuo konkretaus būsto

Vieno atsakymo, kuris šildymo būdas ekonomiškesnis, nėra. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius sako, kad dujinis šildymas populiarus dėl paprasto naudojimo ir išvystytos infrastruktūros. Elektrinį šildymą gyventojai renkasi dėl paprastesnės įrangos priežiūros ir didesnių automatizavimo galimybių. Elektrą vartojantys gyventojai taip pat gali planuoti jos naudojimą tuo metu, kai ji pigiausia.

Tarp elektrinių sprendimų E. Jurevičius išskiria šilumos siurblius, kurie Lietuvoje populiarėja. Vis dėlto nei dujinis katilas, nei elektrinis šildymo įrenginys nepanaikina šilumos nuostolių: jei šiluma išeina per nesandarius langus ar patalpos vėdinamos netinkamai, sistemai tenka daugiau dirbti norimai temperatūrai palaikyti.

Pateiktoje informacijoje nėra konkrečių dujų ir elektros tarifų ar vienodomis sąlygomis atlikto skirtingų sistemų palyginimo. Todėl ja remiantis negalima apskaičiuoti, kuris variantas kainuos mažiau konkrečiam namui. Praktiškai pirmas žingsnis – įvertinti savo vartojimą ir tai, ar patalpose šiluma panaudojama efektyviai.

Kokią temperatūrą palaikyti namuose

Specialistai gyvenamosiose patalpose rekomenduoja palaikyti 20–22 °C. Šaltinyje nurodoma, kad temperatūrą sumažinus vienu laipsniu, šildymo sąnaudos gali mažėti iki 5 proc. Tai galioja tiek dujomis, tiek elektra šildomiems namams, nors tiksli sutaupyta suma priklausys nuo būsto ir jo šildymo.

Kai namuose ilgiau nieko nėra arba naktį, temperatūrą siūloma sumažinti iki 16–18 °C. Galite išbandyti tokį nustatymą ir stebėti, kaip keičiasi suvartojimas. Taip bus lengviau spręsti pagal savo būsto duomenis, o ne vien pagal bendrą sutaupymo įvertį.

Atlaisvinkite kelią šilumai ir vėdinkite trumpai

Prie radiatorių pastatyta sofa, lova ar stalas, taip pat ilgos užuolaidos gali trukdyti šiltam orui cirkuliuoti patalpoje. Jei šildomos grindys, šilumos sklidimą gali apsunkinti tankūs kilimai ar didelę grindų dalį užimantys baldai. Reguliariai nuvalykite dulkes nuo radiatorių – net plonas jų sluoksnis mažina šilumos atidavimą į patalpą.

Vietoje ilgai praviro lango specialistai rekomenduoja rinktis trumpą ir intensyvų vėdinimą. Taip oras atsinaujina, o sienos ir baldai nespėja tiek atvėsti, kad juos vėliau reikėtų papildomai šildyti. Šį įprotį lengva keisti nepriklausomai nuo to, kokiu šaltiniu šildomas būstas.

Stebėkite, kur sunaudojama elektra

Atvėsus orams elektros gali reikėti ne tik šildymui. Daugiau jos sunaudojama ir apšvietimui, maisto gaminimui, buitinei technikai ar ilgiau veikiančiai elektronikai. Dėl to bendro suvartojimo padidėjimas savaime neparodo, kad daugiau energijos sunaudojo vien šildymo sistema.

E. Jurevičiaus teigimu, gyventojai gali elektros vartojimą stebėti ir analizuoti energijos stebėjimo įrankiais, pavyzdžiui, programėle „EnergySmart“. Joje galima pridėti ir valdyti išmaniuosius šilumos siurblius. Vartojimo pokyčių stebėjimas gali padėti atskirti šildymo sąnaudas nuo kitų namų įrenginių poveikio ir pasirinkti, kuriuos kasdienius įpročius verta keisti pirmiausia.

Šaltinis: ELTA