II pakopos pinigai grįžo į sąskaitas, o skolos augo

Per antrąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvos gyventojų investicinių priemonių vertė padidėjo apie 430 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau ši suma, į kurią įskaičiuotas ir rinkų augimas, prilygo vos maždaug kas septintam eurui iš gyventojams išmokėtų II pensijų pakopos lėšų. Didelė dalis pinigų liko sąskaitose, o vartojimo paskolų portfelis augo sparčiau nei pernai.

Lietuvos banko statistika rodo, kaip pasikeitė namų ūkių finansinis turtas pirmajame ketvirtyje, kai gyventojai gavo pasitraukimo iš pensijų fondų išmokas. Šie duomenys leidžia stebėti pinigų judėjimą, bet savaime neparodo, ką kiekvienas žmogus pasirinko daryti su gautomis lėšomis.

525 tūkst. gyventojų išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų

Balandį–birželį namų ūkių turtas II pensijų pakopos fonduose sumažėjo nuo 10,8 mlrd. iki 7,5 mlrd. eurų. LIPFA duomenimis, apie 525 tūkst. per pirmąjį reformos ketvirtį pasitraukusių gyventojų iš viso išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų – vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų.

Tuo pačiu laikotarpiu bendras gyventojų finansinis turtas padidėjo 2,7 mlrd. eurų ir pasiekė 91,4 mlrd. eurų. Tai rodo, kad didžioji dalis atsiimtų lėšų liko namų ūkių finansų sistemoje, tačiau pasiskirstė tarp sąskaitų, indėlių, investicijų, išlaidų ir kitų sprendimų. Daugiau apie tai, kiek išmokėtų lėšų liko sąskaitose, rodo II pakopos išmokų duomenų analizė.

Daugiausia augo einamųjų sąskaitų likučiai

Grynųjų pinigų ir indėlių suma per ketvirtį padidėjo 2,2 mlrd. eurų, palyginti su 850 mln. eurų pernai tuo pačiu metu. Einamosioms sąskaitoms teko 1,5 mlrd. eurų prieaugio. „Artea Asset Management“ investicijų valdymo skyriaus vadovo Regimanto Valentonio skaičiavimu, atmetus įprastą augimą, einamosiose sąskaitose ir terminuotuose indėliuose atsiradusi papildoma suma sudarė apie 40 proc. gyventojams išmokėtų pinigų.

Terminuoti ir kiti indėliai išaugo 600 mln. eurų. Gyventojų turimų taupymo lakštų vertė beveik padvigubėjo – nuo 209 mln. iki 408 mln. eurų. Šie duomenys rodo, kad dalis lėšų buvo laikoma taupymui, tačiau neatskleidžia, kiek pinigų konkrečiai perkelta iš pensijų išmokų.

Investicijų vertė kilo, bet rodiklis apima ir rinkų grąžą

Gyventojų investicinių fondų vienetų vertė padidėjo 283 mln. eurų, arba 12,7 proc., iki 2,5 mlrd. eurų. Biržoje kotiruojamų įmonių akcijų vertė ūgtelėjo 169 mln. eurų, o su investiciniu gyvybės draudimu susijusi vertė – 108 mln. eurų.

„Artea“ vertinimu, fondų, akcijų, obligacijų, investicinio gyvybės draudimo ir taupymo lakštų bendra vertė per ketvirtį padidėjo apie 430 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ši suma nėra vien naujos investicijos: ją veikė ir rinkų pokyčiai. Pavyzdžiui, MSCI pasaulio akcijų indeksas balandį–birželį, skaičiuojant eurais, pakilo 15,1 proc. Todėl „kas septintas euras“ apibūdina bendrą vertės pokytį, o ne tiksliai nustatytą atsiimtų pinigų dalį, kurią gyventojai investavo.

Paskolų portfeliai nemažėjo

Lietuvos banko vertinimu, vien balandį apie 160 mln. eurų iš atsiimtų lėšų panaudota būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti. Vis dėlto būsto paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 450 mln. eurų – panašiai kaip pernai tuo pačiu metu.

Trumpalaikių vartojimo paskolų suma išaugo 108 mln. eurų, arba 20 proc., o visų vartojimo paskolų – 191 mln. eurų. Pernai per tą patį ketvirtį vartojimo paskolų prieaugis siekė 120 mln. eurų. Šie bendri portfelio duomenys neparodo, ar paskolas ėmė tie patys žmonės, kurie atsiėmė pensijų santaupas.

Antrojo ketvirčio prašymus pateikusiems gyventojams liepos viduryje išmokėta dar 672 mln. eurų. Jų panaudojimą turėtų atskleisti kitas Lietuvos banko duomenų paskelbimas. Pasitraukimo iš II pakopos galimybė lieka atvira iki 2027 m. pabaigos.

Šaltinis: BNS