Rytų flango gynybos startuoliai pritraukė 1,7 mlrd. dolerių

Nuo 2024 m. gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms teko 32 proc. Rytų Europos rizikos kapitalo – dvigubai daugiau nei likusioje Europoje ir keturis kartus daugiau nei JAV, skelbia „Dealroom“, „Resilience Media“ ir šešių fondų ataskaita. Iki 2026 m. spalio pradžios šio sektoriaus investicijos dešimtyje rytinio flango šalių siekė apie 1,7 mlrd. JAV dolerių. Visų 2026 m. suma prognozuojama rekordinė – 2,3 mlrd. dolerių.

„Tough Ten“ investicijų dalis auga

Ataskaitoje „Tough Ten“ apima Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Rumuniją, Vengriją ir Bulgariją. „Tough tech“ čia reiškia mokslo ir inžinerijos pagrindu kuriamas gynybos, saugumo ir atsparumo technologijas, siejamas su NATO pajėgumų poreikiais.

Nuo 2024 m. šiai sričiai teko 32 proc. regiono rizikos kapitalo. Ataskaitos duomenimis, iki spalio pradžios investicijos pasiekė apie 1,7 mlrd. dolerių, o 2026 m. metinė suma prognozuojama 2,3 mlrd. dolerių. Tai prognozė, ne galutinis metų rezultatas.

Ataskaitoje suskaičiuoti 170 rizikos kapitalu finansuojamų šios srities startuolių, kurių bendra vertė siekia apie 21,8 mlrd. JAV dolerių. 2026 m. regione buvo 57 investuotojai, palyginti su 113-ika 2022 m.; finansavimas, ataskaitos duomenimis, išaugo maždaug keturis kartus. Šie rodikliai apibūdina investicijų rinką, bet savaime neparodo, kiek technologijų taps ilgalaikiais produktais ar bus įsigyta valstybių.

Kosmoso ir kovos su dronais bendrovės sulaukė didesnių raundų

Kosmoso technologijos 2026 m. pritraukė daugiau kapitalo nei per ankstesnius šešerius metus kartu sudėjus. Tarp didžiausių sandorių – Suomijos ICEYE F serijos finansavimas, viršijantis 1 mlrd. eurų, įskaitant 450 mln. eurų naujo kapitalo, ir Bulgarijos „EnduroSat“ 205 mln. JAV dolerių raundas gamybai Europoje bei JAV plėsti.

Kovos su dronais bendrovės šiemet pritraukė 89,5 mln. JAV dolerių – 93 proc. visų šio segmento investicijų nuo 2020 m., teigiama ataskaitoje. Dronų gamintojai per septynis raundus surinko 21,7 mln. dolerių. Tuo pat metu sausumos robotika nuo 2020 m. pritraukė mažiau nei 1 mln. dolerių, o jūrinės robotikos investicijų raundų neužfiksuota.

Ataskaitos rengėjai nurodo, kad investicijų augimą lydi B ir C serijų finansavimo raundai. Vietos investuotojai dabar suteikia pusę „tough tech“ finansavimo. Tačiau kapitalo pritraukimas negarantuoja pirkėjų: ataskaitoje įvardijama, kad pirmojo kliento trūkumas ir bandomaisiais projektais liekančios technologijos stabdo įmonių plėtrą.

Lietuva išsiskiria gynybos išlaidomis

NATO 2026 m. įverčiais, „Tough Ten“ šalys gynybai vidutiniškai skiria 3,3 proc. BVP. Lietuva, ataskaitos duomenimis, skiria 5,4 proc. BVP ir pirmauja Aljanse pagal šį rodiklį. Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija jau beveik dešimtmetį viršija NATO nustatytą 3,5 proc. BVP pagrindinių gynybos išlaidų ribą, numatytą 2035 m.

Išlaidos ir rizikos kapitalo srautai rodo regiono dėmesį gynybos technologijoms, tačiau investicijos dar neatsako, ar įmonės pajėgs pereiti nuo bandymų prie nuolatinių užsakymų. Ataskaitos duomenys apima „Dealroom“ rizikos kapitalo statistiką, NATO išlaidų įverčius ir nacionalinius šaltinius; 2026 m. metiniai investicijų skaičiai yra prognozuojami.

Šaltinis: BNS